Svetainė

Įėjusi į kambarį, Klara tikėjosi rasti kažkur besimėtančių laikraščių ar tai žurnalų pundą. Visuomet laisvą minutę radusi kibdavo skaityti naujienas, ar paprasčiausius skandalus. Tai buvo vienas iš moters pomėgių, kuriuos darydavo, kai atsirasdavo bent kiek laisvo laiko. Pamačiusi svetainėje Juliją, Klara kiek nusišypsojo dukrai, nors motina vis gi nelabai pritarė merginos sėdėjimui prie televizoriaus.
- Sveika, - pirmiausia pasisveikino, o paskui priėjusi prie staliuko pasilenkė ir pradėjo ieškoti ką įdomesnio galėtų paskaityti. - Kaip diena praėjo, ką nuveikei? - Klara visuomet mėgdavo pasidomėti savo dukterimis, tačiau per daug įkyri nebūdavo.

-kaip visada,-burbtelėjo. ji vis dar siuto ant to nelemto iano robinsono, kuris ją vedžiojo už nosies. pasičiupo kažkokį madų žurnalą ir ėmė jį vartyti. pastaruoju metu, ji nebuvo itin geros nuotaikos, ypač, jei iš lovos išlipdavo ne ta koja.

Aiški bloga Julijos nuotaika, privertė Klarą pakelti akis nuo staliuko ir skvarbiai šią nužvelgti. Moteris paleido iš pirštų ką tik paimtą laikraštį ir tuščiomis rankomis, apėjusi apie stalą, prisėdo šalia dukters, ant sofos.
- Kažkas nutiko, ar ne? - moteris negalėjo nepastebėti, kad Julijos nuotaika sumauta ir tikrai žinojo, kad tam yra kažkokia priežastis. Na, o Klaros širdis didelė, visuomet savo vaisiui patars, kad ir kokios problemos jį užgriūtų ar kad ir kiek metų turėtų. Iš tiesų, nesvarbu, kad Julija didelė mergina, ji vis dar yra Klaros dukra, kuria motina negali nesirūpinti.

Moteris susikėlė kojas ant sofos, šias sukryžiuodama ir pirštais suėmusi už blauzdų. Atrodė kaip koks šeikų arabas, tačiau ši poza buvo gana patogi. Merginai tariant tokius žodžius, Klara suvokė, kad ne miegas ir nesugebėjimas tinkamai susitvarkyti buvo kaltas dėl tokios nuotaikos.
- Problemos su vyrais? - pasiteiravo, nes moteriška nuojauta kuždėjo, kad taip ir buvo. Mat apie paprastas problemėles tikriausiai Julija būtų gana greitai išsipasakojus, o apie meilės reikalus kiek sunkiau šnekėti su vidutinio amžiaus žmogumi.

Klara lengvai nusijuokė. Iš tiesų, į galva net tokia idėja nebuvo atėjusi. Bet na ką gi. Ji Julijos neteikstų, net jei ir būtų homoseksualė. Nors šitai kiek paveiktų šeimos gerą vardą.
- Net nesusimąsčiau apie tai, - prisidengusi lūpas sukrizeno, bet tuoj nuleido savo ranką ant kelio. - Mieloji, vyrai labai keisti sutvėrimai... Kartais dar ir dabar tavo tėvo visiškai nesuprantu. Jų logika kiek iškreipta. Tai ką tas šunsnukis padarė, kad nutarei jį išvadinti paršeliu? - pasidomėjo, ne kiek dėl smalsumo, bet kiek dėl pareigingumo ir noro padėti.

Iškelia rankas prieš save, skelbdama, kad pasiduoda. Jei jau nenori, tai ir nekamantinės. Jei norės, tai pati pasipasakos. Klaros durys į klausyklėlę visada atviros. Bet kokiu paros metu, ar sezonu.
- Gerai, gerai. Tylėk kaip žemė, toliau graužk save, dėl kažkokio tipelio, kuris tikriausiai net nėra vertas mano dukters, - ištiesusi kojas, nuleido pėdas ant žemės, o delnais atsirėmė į sofos kraštą. - Kad ir kaip bebūtų, pasistenk susitvarkyti su savo nuotaika, - leptelėjo ir pasilenkdama pasiėmė pirmai čiupinėta laikraštį. Iš tiesų, nenorėjo, kad jos namuose būtų kas nors surūgęs. Bent jau apsimesti reiktų, kad viskas gerai ir bandyti išlaikyti darnios šeimynėlės statusą.

((žinoma, bet iki ketvirtadienio pasistenk atsirasti, nes paskui žadu išvykti :D ))

Kadangi virtuvė buvo vos už sienos, indo sudužimas netruko pasiekti Klaros ausis ir ši krūptelėjo. Ir vėl paleido laikraštį, ištiesė nugarą suklusus, bet nebegalėjo iškentėti ir laukti, kol dar ką nors kažkas sudaužys, todėl greitai pakilo nuo sofos.
- Dieve mano, kas šeimai darosi šiandien... Gal sugedusio maisto prisirijot, kol manęs nebuvo? - sumurmėjo po norsimi ir tuoj pat išvarė iš kambario tvarkos daryti.

((soriukas, tie burundukai kovoja, negaliu išlikt abejinga. :s))

Kreivai vyptelėjo. Nu ir tegu. Gal ir geriau, jeigu pabus kurį laiką viena. iššlepsėjo basa iš kambario.

((nieko tokio ;D ))