Virtuvė

Kad apie sužadėtuves žino tai čia faktas, nes tai buvo paskutinis lašas, bent jau jis taip galvoja, nes nieko nenutuokia apie vestuves, pats nežino koks jo planas būtų jei sužinotu, kad jie tuokiasi, bet gerai, kad dabar apie tai nemąstė, nes būtų dar labiau susinervinęs.
-Pagaliau nebesedėsi ant mano sprando, - neatsakęs kuo jam užkliuvo jos vaikinas, pastaraji jo sakinį pakomentavo šitaip, bet jo galva neišnešė apie vestuves, bet aišku ko labiausiai, kaip ir kievienas normalus tėvas, jis nenorėjo, tai kad mergina išeitu iš šitų namų, manė, kad jau geriau turėti ją šalia ir kontroliuoti, o ne išleisti ten.

Kokia mina atėjo į virtuvę, tokia ir liko iki šiol. Suprato jos sarkazmą ir tikrai labai šaltu veidu išklausė ir neprieštaravo.
-Parodyk nors kiek pagarbos, tam, kuris tau suteikė viską ką turi dabar, - šiek tiek prisimerkęs pasakė, nes tikrai galva neišnešė kodėl toliau veliasi į ginčą kuris vistiek liks neišspręstas, - kai jis tave mes, kaip tas gatvines, be manęs nebeturėsi kur sugrįžti, tad galvok ką sakai, - jis buvo visiškai įsitikinęs, kad Vuittonas ją mes, juk jis Vuittonas, jau ir pavardė pasako apie žmogų.

Kai mergina susižadėjo aišku pirma Deivido mintis buvo, kad jo dukra nėščia, o tai jam atrodė kaip merginos individualaus gyvenimo pabaiga, tad iki šiol kai jis ją pamato, refleksiškai žvilgteli į jos figūrą, ypač pilvą ar nepakitęs, nes kadangi nepalaiko ryšių su ja, tikrai pats antras nesužinotų, kad mergina laukiasi, sužinotu paskutinis ir jau būtų pe rvėlu ir negalėtų jos į rūsį uždaryt.
-Nepamiršk, kad esi ne vienintelė mano dukra. Mano visi vaikučiai gauna meilės, bet mano pagarba reikia užsitarnauti. Turėjai šimtą respekto taškų, bet kai nepaklausei manęs netekai jų visų, tad, kad dabar iš tavęs neišeitu nė vienas priekaištas man, nes vėliau tu man dar padėkosi, - mintyse užbaigė, kad kai Damianas padarys menką klaidą susisyjusia su ja, nu teks jo atsikratyti. Pasisukdamas netyčia užkliudė lėkštę, nu ir numetė ir ta sudužo, bet jam px ne karo metas bus tų lėkščių

Gal ir Klara negirdėjo tų visų barnių, bet puikiai išgirdo, kaip sudužo indas. Šiuo atveju, tai buvo lėkštė. Įžengusi į virtuvę tuoj permetė akimis aplinką, pastebėjo du rūškanus veidus, kad net pati susiraukė.
- Po velnių, kas čia vyksta? Visai ramybės nėra namuose, - priekaištingai tarė ir pasukusi link mažo sandėliuko virtuvėje, atidarė jo duris, išsitraukė šluotą ir šiupeliuką, į jį sušlavė greitai visas šukes, kol niekas nesusižeidė. Vis dar laukdama atsakymo šias išmetė į šiukšlių dėžę.

Kažkaip keistai ten Klara įsisuko, net susišlavė kas irgi keista, nes jis visada manė, kad ji per didelė ponia ką nors patvarkyt. Atėjusi jo žmona priminė jam, kad jis neturi ginčytis su Lidija, o turi ją ignoruoti, bet turbūt seniai matė, tai neišlaikė nepasiginčyjas.
-Aš nebandau sumenkinti tavo gyvenimo, tik bandau atvest tave į protą, dėl to žmogaus kuriam tu tikrai nerūpi, - tikrai šiaip jis nieko apie jį nežino, bet kurti moka

Moters žvilgsnis lakstė tai nuo vieno surūgėlio, tai prie kito, kol galiausiai pavargusiai iš lūpų išsirito atodūsis. Klara nepakentė barnių, o ypač kivirčų. Juk norėjo laikytis tos savo pasakiškosios versijos, kur visi vaizduoją laimingą šeimyną.
- Deividai, ji suaugusi ir nei tu, nei aš nebegalime įtakoti jos sprendimų. Tad atvėsk, nesielk kaip mažas vaikas, - aišku, gynė dukterį, nes jos situacija buvo daug maž panaši kaip į Klaros prieš daugel metų.

Klara kiek sučiaupė lūpas, jai nepatiko ir tai, kad Lidija kiek nepagarbokai su tėčiu elgiasi, mat šis nori tik gero. Tai irgi nelabai gražu iš jos pusės. Ech, ir kodėl Klara turi viską tvarkyti? Kaip du mažiukai...
- Be to, norėčiau, kad kokią dieną atsivestum jį į namus vakarienės. Bus puiki proga su juo artimiau susipažinti ir pačiam tėčiui jį perprasti. Pasikalbėk su sužadėtiniu, - pasakė dukrai, mat tikėjosi, kad Damian turėtų gerą įspūdį Deividui palikti ir jo nuomonė apie būsimą žentą pasikeis.
- Eime, - tarstelėjo ji vyrui, suėmė jį už alkūnės ir išsivedė jį iš virtuvės, kad nebereiktų čia daugiau pyktis.