Michael ir Brigitte miegamasis

Pravėręs duris vyras užmatė savo žmoną,kuri gulėjo ant lovos ir ramiausia vartė žurnalą.Priėjęs arčiau Michael pasilenkė ir pakštelėjo Brigitte į skruostą.
- Sveika.Ką šiandien gero nuveikei?- pasiteirevęs atsisėdo ant lovos ir,pasidėjęs moters kojas sau ant kelių,stebėjo ją.
Michael visada buvo smagu po ilgos dienos pamatyti Brigitte,nes tada pasimiršdavo visi rūpesčiai darbe ir jis galėdavo atsipalaiduoti.

Išgirdusi prasiveriančias kambario duris trumpam nukreipė žvilgsnį nuo žurnalo durų pusėn, pastebėjusi įeinantį Michael plačiai nusišypsojo užversdamas žurnalą. - Labas,- pirštais perbraukė per vyro skruostą ir pasimuisčiusi patogiau įsitaisė. - Nieko ypatingo, trumpam buvau mieste, išgėriau kavos, pasivaikščiojau,- truktelėjusi pečiais atsiduso ir ranka pasitvarkė susitaršiusius plaukus.

Stebėjo moterį su tik jam būdinga šypsenėle.Visada taip būdavo,kai šalia turėdavo Brigitte.Kažkodėl Michael ji teigiamai nuteikdavo,todėl dabar tik sėdėjo išsišiepęs kaip tas aštuonilikinis anksčiau ir klausėsi žmonos.
- Na,tau bent buvo linksmiau nei man,- kreivą žvilgsnį mestelėjo į naują visai neploną scenarijų ir giliai atsiduso.
Viena ranka lėtai glostė Brigitte blauzdą.Vyro galvoje gimė suktas planas,kad moterį reiktų užkutenti,bet kol kas dar tvardėsi,nors akys galėjo išduoti tą suktą planą Michael galvoje.

Rankų alkūnėmis įsirėmė į lovą ir įbedė žvilgsnį į vyrą su vis dar ta pačia šypsena veide. Pagavusi Michael žvilgsnį negalėjo nepastebėti kaip šis pažvelgė į scenarijų. Primerkusi akis tyliai krenkštelėjo ir atsikvėpė. - Naujas?- kilstelėjusi abu antakius aukštyn ištiesė vieną ranką jo link. - Parodyk,- pamiklino pirštukus nors ir pati lengvai galėjo šį paimti, bet tiesiog tingėjo pajudėti iš vietos.

Michael stebėjo kaip žmona pasiremia alkūnėmis į lovą,o jos veide neblėso šypsena.Vyras visada mėgdavo stebėti Brigitte nežinia dėl kokių priežasčių.Jau keli metai jie susituokę,o jis vis negali taplėšti nuo jos akių.
- Aha.Vakar pasakė,kad scenarijuje įsivėlė klaida ir dabar visiems išdalino naujus.Dar daugiau teksto,kurį reikės išmokti,- sukikenęs pamatė kaip moteris su susidomėjimu pasižiūri į susegtų lapų krūvą.
Michael paėmė tuos lapus nuo lovos ir padavė juos Brigitte.Kol ji žiūrinėjo tekstą vyras švelniai pakuteno moteriai pėdas.

- Turėsi ką veikt,- nusijuokusi paėmė į rankas scenarijų ir ėmė lėtai vartyti lapus akimis greitai permesdama tekstą. Suspaudusi lūpas į vieną tiesią liniją paskutinius lapus pervertė kiek lėčiau. Pajutusi lengvą pėdų kutenimą Brigitte pajudino kojas nežymiai suraukdama antakius. - Nee, Maiklai, nedrįsk,- prikandusi lūpą padėjo lapus ant lovos ir pakilusi pati atsisėdo pasiruošusi bet kurią minutę atsitraukti ar šiaip imti gintis nuo šio kutenimo.

- Visai nejuokinga.Jau geriau būčiau su tavimi,negu mokinčiausi tą tekstą,- purkštelėjęs vyras pastebėjo kaip moters lūpose nebežaidė šypsena ir Michael bandė prisiminti kas parašyta paskutiniuose scenarijaus puslapiuose.
- Kas ten parašyta,nes matau,kad tau nepatinka?Tiesą sakant galo visiškai neskaičiau,tad net nenutuokiu kas ten galėtų būti.Paskaityk,- kiek susidomėjęs vyras stebėjo Brigitte.
- Na,saule mano,nepyk taip.- kaltai šyptelėjęs Michael priartėjo prie žmonos ir,apkabinęs ją per liemenį,pabučiavo į lūpas.

(pratęsim rytoj,gerai?:) )

- Na, juk niekas nekaltas, kad pasirinkai būti aktoriumi, dabar gali kaltinti tik save patį,- piršto galiuku pabaksnojo jam į krūtinę ir kilstelėjusi ranką mielai pavėlė vyro plaukus ir pati sukikendama. - Ką? Neskaičiau aš jų,- papurtė galvą žvilgteldama į tą šūsnį lapų ant lovos. - Tikriausiai ir mielai atsisakysiu jį perskaityti, dar užpavydėsiu kokiai tavo kolegei dėl vienos ar kitos scenos,- net per tiek laiko būdama su Maiklu dar nesugebėjo deramai susitaikyti su jo profesija. - Kolkas aš dar nepykstu ir verčiau nenorėtum, kad supykčiau,- pasitenkindama išsišiepė, tačiau pajutusi vyro glėbį tik lengviau atsiduso. Brigittei kas kart būdavo gerą kai jausdavo jį šitaip šalia savęs, ypač kai kone gerą pusdienį jo nebūna namuose. Pajutusi Michael lūpas ant savųjų delniukais suėmė jo skruostus ir atsakė į bučinį.

(gerai:>)

- Aham,tikrai.Na,bet turbūt pasėdėsiu kelias dienas ir viskas bus tvarkoje,išmoksiu,kur aš dėsiuosi,- sukikeno ir stebėjo kaip moteris baksnoja jam pirštu į krūtinę.
- Ei,mano šukuosena.Aš šiandien taip su ja vargau,- sukikeno ir apsimetė,kad labai nuliūdo,bet Michael negalėjo susilaikyti nenusijuokęs giliu bei žemu tembru.
- Juk žinai,kad tau neverta pavydėti,nes tos kolegės net per šimtą metų nesugebėtų man atstoti tavęs,- mielai šyptelėjo ir perbraukė pirštu per Brigitte skruostą.
- Gerai,brangioji,nepykdysiu tavęs,nes nenoriu užsitraukti tavo nemalonę,- sukikenęs prisitraukė moterį prie savęs.Visgi ir pats vyras puikiai jautėsi,būdamas taip arti žmonos.Per pusdienį spėdavo jos pasiilgti.Pabučiavęs lūpas Michael nuslydo moters kaklu ir nesmarkiai dantimis užkabino kaklo odą.

- Na jau, tik nezyzk, dabar atrodai net geriau,- sulinksėjusi vėl prisilietė prie jo plaukų tik šį kartą gal labiau juos sutvarkydama nei suveldama. - Pavargsi dar kartą, nieko čia baisaus,- pakramčiusi savo apatinę lūpą išklausė jo tolimesnius žodžius nejučiomis išsišiepdamas kone nuo ausies iki ausies, juk ji moteris, savaime aišku, kad džiaugiasi girdėdama tokius vyro žodžius. Tais delnais kurie buvo ant šio skruostų nusileido tiesiai ant pečių ir tvirtai į juos įsikabino. Pati pakilo nuo lovos ir lengvai persėdo tiesiai ant Michael kelių. Prikandusi savo apatinę lūpą dar kartą nusišypsojo jam, o vos tik pajutusi vyro lūpasant kaklo primerkė akis atsidusdama.

- Na,jei jau taip sakai,tai vadinasi man reikia vaikščioti susivėlusiam,nes taip atrodau dar gražiau,- sukikeno vyras ir leido Brigitte sutvarkyti jo šukuoseną.
Pamatęs,kad moteris taip išsišiepė net pats geriau pasijautė,kad privertė ją taip nusišypsoti.Michael visada patikdavo,kai žmona šypsodavosi,nes tai primindavo tarsi saulę,kuri nušviečia viską aplinkui.Žmonai atsisėdus ant kelių vyriškis ją apsikabino per liemenį ir dar lūpomis paklaidžiojo po Brigitte kaklą.
- Ką dar šiandien žadi veikti?- sumurmėjo,kartą orą iškvėpdamas moteriai į kaklą.

Sulinksėjusi ir pati dar sukikeno rankomis nuslysdama per jo plaukus, kaklą ir pečius tiesiai ant krūtinės į kurią ir įsirėmė. - Jei dar ir savo garderobą pakeistum į kiek prastesnį kitų moterų dėmesys tikriausiai kiek ir atslūgtu,- gūžtelėjusi pečiais patvarkė šio marškinių apykaklę ir pirštais užkabino marškinių sagą kurią vienu pirštų judesiuku ir atsegė. - Na, nežinau, tiesą sakant nelabai ką šiandien ir planavau,- suspaudusi lūpas į vieną tiesią liniją Brigitte trumpam nusuko žvilgsnį į lango pusę ir pažvelgė į tolį, kažkur tiesiai į medžius.

Michael kiek sukikeno ir rankomis švelniai glostė moters nugarą.
- Na,galbūt vieną dieną ir pasikeisiu garderobą,kad kitos moteriškaitės į mane nežiūrėtų,- kiek šelmiškai šyptelėjo,pajausdamas,kad viena marškinių saga atsegta.
- Na,aš tau galiu pasiūlyti vieną labai įdomią pramogą,- viliojančiai sumurkė ir pasižiūrėjo į žmoną,kuri susimąsčiusiu žvilgsniu žvelgė pro langą.
- Apie ką galvoji?- paklausė vyras ir įdėmiai stebėjo Brigitte.

- Galbūt,- pavarčiusi akis pasimuistė ant šio kelių patogiau atsisėsdama ir rankomis dar kartu apsivijo ir jo kaklą. Kilstelėjusi antakius aukštyn atplėše akis nuo lango ir atsisuko į Michael nusišypsodama vien lūpų kampučiais. - Tai gal dar ir plačiau sutiksi paaiškinti apie tą savo pramogą?- pasiteiravo jo it nebūtų supratųsi kokios mintys dabar galėjo suktis vyro galvoje. Ta pačia ranka vėl nuslydo per Maiklo krūtinę prie marškinių sagų ir užkabinusi antrąją prasegė ir šią, būtų pasistengusi ir daugiau jei ne ta vyro liemenė kuri aiškiai trukdė Brigittei. - Aš? Apie nieką,- papurtė galvą į šonus ir ramiai įkvėpė oro.

Vyras sukikeno iš moters tokios reakcijos,kai šis užsiminė apie pramogą.
- Na,mes galėtume pabūti dviese.Juk taip seniai visą dieną praleidome kartu.Dažniausia aš negaliu,nes darbas ir darbas mane spaudžia iš visų pusių,bet kadangi dabar esu laisvas,tai esu pasiruošęs tau skirti visą savo dėmesį.- švelniai nusišypsojo ir švelniai glostė Brigitte nugarą.Jos rankos nuslysdavo iki šlaunų ir kiek stipriau jas suspausdavo,bet ne per smarkiai.
- Žinau,kad apie kažką galvojai,- sumurmėjo ir ėmė bučiuoti žmonos kaklą.

Sėdėdama ir tarp pirštų laikydama savo šviesių plaukų sruogą, kurią karts nuo karto paleisdavo, o tada vėl suimdavo dviem pirštais, galvojo apie seserį. Oliverio replika apie Demetrijos polinkį bėgti iš ligoninių privertė išspausti menką šypseną, kurią sekė negarsus šilto oro iškvėpimas iš vos vos pravertos burnos. Mergina jautė ore tvyrančią įtampą, tad nelabai norėjo spoksoti į netoli stovintį vyrą, kad jis nesijaustų prispaustas prie sienos, kas, tarp kitko, pačiai Natali skambėjo visai viliojančiai, tačiau vos šiam nusukus žvilgsnį į keptuvę, spintelę ar šiaip kokį objektą, Nati akimis beveik valgė jo kūną.
-Nedrįsčiau prieštarauti,-sukrizeno, pasinerdama į prisiminimus apie visus kartus, kai jos sesuo vadovaudavosi logika "velniop sistemą", kas pačiai Natali, merginai, vaikystėje buvusiai nors prie žaizdos dėk, visuomet kėlė šypseną. Mintimis grįžusi į senus laikus norom nenorom mergina užkabino ir tėvų temą, kurios jau daugelį metų vengė kaip velnias kryžiaus. Kiekvieną kartą vos pagalvojus apie žuvusius tėvus krūtinę nudiegdavo skausmas, net ir dabar merginą privertęs vos vos suraukti antakius ir dešinį delną priglausti prie krūtinės. Žinoma, ji nenorėjo pasirodyti dramatiška ar silpna, galbūt todėl nemalonios mintys greitai buvo nugrūstos į tolimiausią smegenų kampelį, negili raukšlė tarp antakių dingo, o ranka, tiką buvusi ant iškilios moters krūtinės, dabar slėpėsi po jos koja, užkelta ant kitos kojos.-Net neabejoju, kad tavo gamintas maistas jai labai patiktų. Ir ne tik todėl, kad ligoninėse yra druskos, pipirų ir šiaip su pasigardžiavimu valgomų maisto produktų deficitas,-iš balso galima spręsti, kad ligoninių maisto mergina buvo ragavusi į valias, kai iš tiesų nebuvo gulėjusi ligoninėje, o jei ir buvo, tai pati to paprasčiausiai nesugebėjo prisiminti, o pasiskolinti prisiminimų iš tėvų neturėjo galimybės. Vis dėlto, Oliverio kulinariniams gebėjimams pagyros nebuvo tuščios - jau kuris laikas ore tvyrantis vištienos kvapas negalėjo palikti abejingų. Apskritai Natali buvo sunku sėdėti čia veikiančia galva, nes prie pat jos buvo du mėgstamiausia ir geriausi pasaulyje dalykai: seksualus aukštas vyras ir gardus maistas. Ir nors į galvą lindo tai nepadorios, tai nemalonios mintys, moteris nesmarkiai krestelėjusi plaukus sau nuo veido apsimetė, kad su plaukais nuo veido dingo ir visos galinčios išblaškyti mintys. Žvilgtelėjusi Oliverį pastebėjo, kad ji sau per petį žiūrėjo į ją, tiksliau į jos kojas, tai privertė merginą ranka lėtai perbraukt sau per šlaunį.
Būdama prie Oliverio Nati jautė, kad jo visas kūnės įsitempė, vos merginos rankai prilietus raumeningą nugarą, o ta elektros srovė, kurią jautė ir Natali, švelniai perėjo per kūną, pakutendama papilvę. Pasijutusi kiek nejaukiai dėl vos prieš kelias akimirkas netikėtai užpuolusio didžiulio noro, rodomojo piršto galiuku prilietė savo pašiurpusią odą, o grįžusi atgal ant kėdės smarkiai suspaudė kojas bei kelis kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė, bandydama sugalvoti ką nors, kas galėtų ją prablaškyti. Kadangi galva buvo visiškai ištuštėjusi, nieko gero nesugalvojo, tad teliko žiopsoti į savo nagus apsimetant, kad nieko nebuvo, nors paraudę žandai liudijo ką kita.
-Vis dėlto aš manau, kad visos nelaimės, mane užklumpančios vos grįžus namo, yra tobulai sudėliotų įvykių seka, kuri įtraukia mane į patį epicentrą. Nežinau, kaip ten yra iš tikrųjų, bet... Na, koks skirtumas,-mostelėjo ranka, nenorėdama baigti minties, nes pati suprato, kad jei prasižios pradės daug pasakoti apie save, apie tai, kas per dienų dienas vyko jos viduje, ne tik apkraus vyrą savo rūpesčiais, bet taip pat jo akyse pasirodys silpna. Net mintis, kad bus palaikyta silpna, Nat atrodė netoleruotina ir net kokti. Tik po geros minutės suvokė, kad Oliveris buvo vienas iš tų vyrų, kurie galvoja galva, o ne antru galu, kad jis buvo vienas iš tų malonių žmonių, su kuriais galima kalbėti, o ne tik žiūrėti vienam į kitą.-Tu labai mielas, Oliveri,-tarstelėjo, tačiau pati, matyt, tą akimirka buvo tapusi moterimi, užvaldyta hormonų, nes sakydama, kad jis mielas, turėjo omenyje ne tai, kad nori patampyti jam už žandų ar pabučiuoti kaktą prieš miegą, o tai, kad nori su juo dulkintis iki sąmonės netekimo, kol pamirš vardus visų savo artimųjų, visas problemas ir kol nebegalės paeiti. Tokios mintys liko jos galvoje, o lūpas papuošė šypsena, po kuria, sakytum, negalėtų slėptis jokios tamsios mintys. Kas jau kas, bet akys moterį tikrai turėjo išduoti, nes žaismingas žvilgsnis vis klaidžiojo nuo šaldytuvo iki Olio, nuo Olio iki mikserio, nuo mikserio iki Olio ir taip toliau.
-Dar vienas šarlatanas...-sumurmėjo sau po nosimi, išgirdusi apie kažkokį šundaktarį, pakenkusį seseriai. Buvo ganėtinai akivaizdu, kad mergina įpykusi, nes pagaliau užsičiaupė, tik nebyliai kramtė minkštus vištienos gabaliukus, šakutę rankoje spausdama iki krumplių pabalimo. Ji suprato, kad laiko nebeatsuks atgal, to vyro nebesuras, ypač, jei jis mirė, kaip kad sakė Oliveris, o ir sesuo liko gyva, tačiau gyvuliškas pyktis, vos akimirkai užvaldęs jos kūną, rodės, buvo begalinis. Lyg kokią mantrą mintyse pradėjo kartoti, jog viskas yra gerai, tikėdamasi, kad tuoj aprims taip, kaip nusiramindavo anksčiau, tačiau šįkart su pykčiu kovoti prireikė kiek daugiau laiko.
Iki kol nuėjo iki spintelės, norėdama pasiūlyti vyrui atsigerti, pyktį jau buvo išstūmusi kažkur į kitą kambarį, tad jos kūno nebevaldė mėšlungiškas noras kam nors trenkti arba ką nors nuspirti.
-Kad jau stoviu čia,-lyg parodydama, kur stovi, uždėjo dešinį delną ant spintelės ir perbraukė per paviršių,-galėsiu ir indus išplauti.-mostelėjo galva į lėkštes, stovinčias ant stalo. Jos lėkštė dar buvo pilna, nes mergina ruošėsi užbaigti patiekalą ne tik todėl, kad jis buvo labai skanus, bet ir todėl, kad buvo siaubingai išalkusi. Stebėdama vyro veidą ji akimirką pamanė, jog jis rimtai užpyko dėl jos ketinimo plauti indus, nes anksčiau buvęs ramus jo veidas įsitempė, lyg galvoje būtų kūręs planus, kaip ją gražiau išvilkti iš šito buto arba kaip užvaldyti pasaulį, kas privertė Natali kilstelėti antakį. Dar labiau nustebo, kai jis atsistojo nuo savo kėdės, tačiau jo veido išraiška pakito, būtent dėl to moteris šiek tiek nusiramino ir vos kilstelėjo smakrą. Žiūrėdama vyrui į veidą, kuriame atsispindėjo...geismas? vos vos prikando apatinę lūpą, daugiau ar mažiau nujausdama, kas dabar bus.
-Nebent desertui...-vos sugebėjo sumurmėti, tiksliau, ne tiek sumurmėti, kiek iškvėpti kartu su šiltu oru iš savo burnos. Kai jis savo kūno svoriu prispaudė ją prie spintelės, mergina vos girdimai aiktelėjo ir delnu pasirėmė į spintelę, nes akimirką jautėsi, lyg būtų nesvarumo būsenoje. Nors dvejojo, ar jiems reikia, ar galima pasiduoti akimirkai ir savo norams, turėjo pripažinti, kad būtent dabar buvo akimirka, kai kūniški troškimai ima viršų, tad leido bučiniui užvaldyti protą, prasižiojo, įsileisdama jo liežuvį. Jos rankos pradėjo tyrinėti vyro kūną, keliavo nugara žemyn iki užpakalio, nuo užpakalio į priekį. Pirštais iš lėto keliavo po papilvę, specialiai neužkliudydama jo sukietėjusio vyriškumo, lūpose pasirodė menka šypsena. Dubeniu prisispaudė arčiau vyro, lyg norėtų geriau jausti jo sustandėjusią varpą prie savęs, nors iš tikrųjų norėjo jos ne prie savęs, o savyje.